nutrinti

nutrìnti, nùtrina, nutrýnė K, Š, Rtr, KŽ; H153, R9, MŽ11, Sut, N, M, L 1. tr. BŽ191 kuo nors trinant nuvalyti, nušluostyti, nusausinti, nušveisti: Nutrìnk lentą, suolą DŽ. Kiek kartų buvo sakyta – po pamokų švariai nutrinti lentą! K.Saj. Greito kojas nuprausėm, nutrýnėm – i mašinon Klt. Nenutrìnk vieną antrą sykį peilių – tujau aptrauka rūdžia Vvr. Plaušom nutrýnė, numazgojo nugarą Pl. Ji ma[n] kuprą nutrýnė Jrb. Taip turi užgavėti, nusiplauti, nutrìnti šaukštus, ka nebūtų nė kvapo nėkur taukino Klk. Šaukštus ir dangtį nutrýnė su smiltėms Vkš. Reikė gi visa su ražais nutrìnt Kp. Užverda vanduo, nušutinu [džiovintus obuolius], rankom nùtrinu nùtrinu Žl. | Nutrýniau an žolę ranką Jnšk. Sniege rankeles nùtrinu nùtrinu, kad nekvepėt medum Kzt. | refl. tr. BŽ191: Reikia burną nustrintie Lz. Dantis nusitrìnti KŽ. | Jei nebūs vandens, į rasas nusitrìnsi kojas Lnk. Nusitrìnk kojas į ryzą Aln. Viena ranka jis bando nusitrinti [purviną] kaktą J.Ap. ^ Pirm negu kitus prausęs, nusitrink save patį LTR(Vl). Pirm neng kitus prausi, nusitrink save Tlž. 2. tr. DŽ¹ kuo nors trinant pašalinti: Nutrìnk ranka nuo lentos raštą! NdŽ. Užrašus lentoje nesunku papildyti, pakeisti, nutrinti rš. Anglio nenutrýnei nuog lempos – regi, visa mažesnė dirbasi ugnis Lz. Didumą [deguto] nutrynė į žoles, bet jos (rankos) vis tiek bjaurios M.Katil. Pūlius vočių skieda nutrindavo Mž436. Nutrýnė prakaitą LzŽ. Prakaitą delnu nutrynė nuo veido rš. | prk.: Visųpirm stenkimės nuo mūsų pačių nutrinti vergystės dėmę! Pt. Vertime L. Rėza visų pirma siekė, kaip jis sakėsi, būti ištikimas originalo niuansams ir nenutrinti lietuviškųjų spalvų LKVII281. Aušra kopė nutrindama žvaigždes ir saulei paruošdama taką M.Katil. ^ Ciniškos išraiškos svečių veiduose išnyko kaip nutrintos V.Myk-Put. | refl. tr., intr.: Tokios dėmės lengvai nusitrina DŽ¹. Jau nustrynė tiej vaikai (paveikslėliai nuo sviedinio) Lp. Nuog karpų imk purvo, kurį kiaulė kame nusitrynusi palienka I. Žolinės blakės kūnas iš viršaus ir apačios apaugęs sidabriškai balsvais, lengvai nusitrinančiais plaukeliais rš. | Daba vyrams gerai: nusìtrena (nusiskuta) barzas greitai – ne muilo, ne nieko Krš. | prk.: Susirūpinimo ir naivumo šypsena nusitrynė nuo jo skruostų P.Cvir. 3. tr. visą ištrinti, nubrūžuoti: O ant vakaro, kad eina gulti, tada mane (batą) nušluosto ir nutrina (nublizgina) DS249. | refl.: Nusitrìnti šaltu vandeniu NdŽ. Plikas nūsìtrena su sniegu Vn. 4. refl. brūžinant, dilinant, galandant pasidaryti kam: Tu bude kai patrini, nusìtrina lygus aštrumas (apie galandamą kirvį) PnmŽ. 5. tr. grūdant, krušant pašalinti: I tad, kad sudygsta, padžiovina tuos miežius, nùtrina daigus sudžiovinę i paskiau sumala LKT259(Pmp). Sudaigina rugius, tik tus daigus nùtrina ir par rėtį išleidžia [sumalę] Kri. Ir miežių susidžiovydavai, kruopas dirbdavai, paskiau į geldą įsidėję tas ašakas nutrydavai Mšk. Nùtrina [avižų] didžiąją tą žievę, nuima Ps. Nùtrena sėlenas Krž. | refl.: Stumdydavo stumdydavo apšlapintus miežius [po piestą], tai biškį tie marškiniai (lukštai) nusitrìndavo Kri. ║ nugrūsti, kad nukristų luobos: Sudžiūsta [kanapės], tai grūdus nùtrina su rankom Kp. Gerai nutrintas [pievinių miglių] sėklas retai kada prireikia valyti pirminio valymo mašinomis rš. | Dagiaus (daugiau) šluotą (vantą) nùtrini (nubrauki lapus), pridedi į vandenį – i kiaušinius dažo Bsg. 6. tr. nugraužti: Uogų lapus nutrýnė kirmėlės, tik uogos liko Klt. Šiemėt žydėjo obelys, ale kokios muškos nutrýnė i lapus Ml. 7. tr. DŽ¹ numindžioti, nutrempti, nuganyti: Tas pūdymas būdavo nuganytas, nutrìntas kai grendymas Prn. Tei jau nutrýta, žolės nė[ra] [p]Ar. Būdavo tokia pievelė – nutrìnta, juoda juoda Slm. Net utėlę pamatysi mūs ganykloj – teip nutrinta Pn. Kad nutrýnė, kad nuganė dobilieną plikai Jnšk. Kur reiks dėt galvijai, kai dobilieną visiškai nutrinsma? Sdk. | Varge mano, čia nùtrina tas žemuoges – nieko nėra PnmŽ. | refl.: Po keliskart eiliojam i eiliojam (paeiliui ganom) – nusitrýnė jau [pieva] Mžš. ║ Sut, N, KŽ, Lp, Rod suplūkti: Nutrytas kelias B. Nutrintas vieškelis ing tą Betlehem MP54. 8. tr. BŽ264, DŽ¹, Skdt, Vel iki žaizdos nubrūžinti, nugraužti: Medis man koją nutrynė N. Tamprūs batai nutrýnė man kojas J. Nutrynė koją iki kraujo Srj. Aš i skepetas duosiu apsvyniot kojom, kad nenutriñt Klt. Ale betgi kiaurai nenùtrina pašukinės kelnės Kvr. Plėškė keterą nutrýnė Erž. Par didelė plėškė nùtrina krūtinę arkliui a sprandą Jrb. Arkliui balnas nugarą nutriñs NdŽ. Jam tekinis koją nutrynė, kol parvažiavo LTR(Bsg). | Mano vargdieniai kulnis bestovėdami nutrynė, besispardydami duobes išmynė DS172(Rs). | refl. tr.: Nusitrìnti rankas ligi kraujų NdŽ. ║ (nuospaudas) sumušti: Da te kojos bus nenutrìntos mozolių, kad nėr kada nusiauna Lkm. 9. tr. LL297, ŠT5 nunešioti, nudėvėti: Jo švarkas labai nutrìntas DŽ¹. Mano seni, nutrýti drabužiai, reikia naujų Jrb. Nutrýtos nū sėdėjimo [kelnės] Erž. Dėdė užsideda nutrintą kepurę ir eina prie durų J. Ap. | refl.: Prie darbo drabužiai greit nusìtrina DŽ¹. ║ refl. išblukti, nusišerti: Dažyta skara nusitrýnė J. ║ nuolat trinant nuzulinti, nudilinti: Prašom sėstis, – senukas oriai mostelėjo ranka į nutrintą naminio darbo kėdę J.Paukš. Valentinas atsisėdo ant plačios, nutrintos kėdės ir žvalgėsi po kambarį J.Marc. Vaikai (ėriukai) nùtrina [vilną], nušiurusi toki bė[ra] Žlb. | refl.: Jis buvo apšepęs rusva barzda, kuri priminė nusitrynusį šepetį rš. 10. tr. nuvynioti siūlus į šeivas: Nutrýnė į šeivas pusę sruogos Jnš. 11. tr. SD382, Sut nupjauti (pjūklu), nudžirinti: Nutrint piela SD275. 12. tr. trinant nulyginti: Suriši į kūlį, nu paskuo, ka būtum tie ražai jau lygi, ta su rankoms aba su šluotos kotu nū̃trini Als. Paskiau kūlį nùtrini, ka gražus kūlys – nutrìntas galas! Mšk. Šonus [krosnies] nutinkuoju, nùtrinu gražiai Sml. 13. refl. prk. nuvykti, nusibelsti, nusivilkti: Mes tik apie Plungę trainiosimės, kuomet nekuomet nusitrinsime ir toliau rš. Nėr vilties, kad … pasisektų nusitrinti lig poliaus TS1897,11. 14. intr. prk. nusukti kalbą, aiškiai nepasakyti: Aš nuejau in jį, tai anas mali mali (be perstojo kalbėdamas) i nutrýnė, – nedavė Prng. Vis pasimaišo tie piršliai, o aš teip vis nùtrinu Jnšk. 15. tr. prk. nusukti, nuvogti: Neatidavė skolos, teip ir nutrýnė Sl. 16. tr. prk. panaikinti: Piktąjį vardą jų nuotrinsi ant amžio Mž520. Prakeikimas bus nutrintas, kuriame est gimęs kožnas PK94. Nutrint negalim [nuodėmės] MP193. Ir brangiausiu krauju jo nuodėmes jų numazgojo ir nutrynė DP361. Per prisikėlimą imk mūsų meldimą, nutrynęs kaltybes, iš savo gėrybės SGI120. | Nutrintų (išnykusių) balsių rekonstrukcija LTII86. ^ Išnaikino kaimas, kaip trìnte nutrýnė Krš. | refl.: Kap neduos tėvas jai stūkstančio [kraičiui], tai ir nustriñs (neįvyks) veseilia Rod. 17. refl. prk. tuščiai praeiti, praslinkti: Diena nusitrýnė dykai Prn. 18. tr. tech. išmagnetinti: Nutrinti perrašant SkŽ294.

◊ ausìs (ragùs) nutrìnti sudrausti, sutramdyti, suvaldyti: Čia Fokui nutrynė ponia ausis, nulaužė galybę Žem. Aš jam nutrinsiu nedaugį ragus Vrnv.

nósį nutrìnti sugėdinti, pasirodyti gudresniam: Geriau prižiūrėk savo pačią, nutriñs tau nósį Petras Upt.

\ trinti; aptrinti; atitrinti; datrinti; įtrinti; ištrinti; nutrinti; patrinti; parsitrinti; pertrinti; pietrinti; pratrinti; pritrinti; raztrinti; sutrinti; užtrinti